Pastebėti tai, ko nėra

Kai žmogus nesijaučia gerai, dažniausiai pradeda dairytis - ką čia pakeitus. Skamba logiškai - pakeisi tai, kas netenkina - ir pasijusi geriau. Tačiau čia slypi klasta - nelaimingą žmogui netenkina viskas. Juk daugeliui pažįstamas jausmas, kai "viskas blogai" - ir partneris nervina, ir darbas užknisa, ir žolė nežalia. Ir kaip nuspręsti, koks pakeitimas padės pasijausti geriau?

Jeigu atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, manau, kad sprendimas ne tame, ką pakeisti. Mes galime pakeisti kažką, kas kas YRA, ką galime pastebėti, todėl ten krypsta mūsų žvilgsnis. Tuo tarpu atsakymas gali slypėti tame, ko NĖRA. Įsivaizduokite arba prisiminkite, kad kažkada jautėtės laiminga(-as). Visai gali būti, kad taip jautėtės su tuo pačiu partneriu ir darbu. Ko gi TRŪKSTA dabar, kad jaustumėtės taip pat? Kada tai pametėt?

Į šį klausimą nelengva atsakyti, nes dažnai tokių dalykų, kaip meilė, supratimas, užsidegimas, pasitikėjimas savimi ar kitais - nepastebime. Nepastebime ir akimirkos, kai juos prarandame. O tada su atsiradusiu trūkumu gyvename taip ilgai, kad jis tampa įprasta gyvenimo dalimi, ir mes nustojame prisiminti, kad jo vietoje buvo kažkas, kas darė mus laimingus. Toks nelaimingumas "iš įpročio".

Man labai patinka Oruelo romano 1984 herojaus žodžiai, kuomet jis pastebi tokį trūkumą savo gyvenime: "Jeigu tau bloga nuo nepatogaus, purvino, menko gyvenimo,[...] ar tai nereiškia, kad toks gyvenimo būdas yra nenormalus? Jeigu jis atrodo nepakeliamas, ar tai ne genetinė atmintis kužda tau, kad kažkada gyventa kitaip?"

Pirmas žingsnis, pareikalaujant savo gyvenimo atgal - supratimas, kad netenkinantis gyvenimas nėra normalus, kad jame galimai kažko trūksta. Ir visai nebūtina jame kažką drastiškai keisti. Pradžioje galima pagalvoti, ką į jį verta susigrąžinti.

Jeigu ši tema atliepia, pagalvoti apie tai, ko trūksta, kviečiu į savo konsultaciją.

Paveikslėlis iš https://mseveri.blogspot.com/